JAV sumaišė importo muitus iš Kinijos prekėms nuo 145% iki 30%, pagal naujausius pranešimus. Šis veiksmas gali pakeisti tai, kiek Amerika perka iš Kinijos, suteikiant tikrą impulsą įmonėms, kurios atveža prekes per Ramųjį vandenyną. Elektronika, drabužiai ir pramonės įranga patirs didžiausią poveikį, kadangi šios prekės sudaro didelę dalį JAV pirkimų iš užsienio. Mažesni muitai reiškia, kad importuotojai turės sutaupyti lėšų, o tai gali padidinti bendrą pirkimų aktyvumą. Be to, verslas gali perduoti šiuos sutaupymus vartotojams, todėl prekės parduotuvėse arba internetu taps pigesnės.
Aukštieji pareigūnai, priėmę šį sprendimą, atrodo gana optimistiškai nusiteikę dėl to, ką tai reiškia visai ekonomikai. Jie mano, kad mažesni tarifai galėtų padėti sukurti geresnį bendradarbiavimą tarp prekybos partnerių. Prekybos sekretorius konkrečiai pažymėjo, kad amerikiečių įmonės galėtų gauti tam tikrą konkurencinį pranašumą dėl šio pokyčio, kuris siekia išlyginti prekybos santykius ir tuo pačiu padėti verslui augti viduje. Įdomu tai, kad šie tarifų mažinimai veikia ne tik finansinius reikalus. Jie taip pat gali pakeisti JAV diplomatinius santykius su kitomis šalimis ir paveikti mūsų poziciją pasaulyje tokiais būdais, kuriuos mes dar tik pradedame matyti.
Naujas importo marškiniai numatomos įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Šis laiko grafikas apima pereinamąjį laikotarpį, skirtą leisti verslui ir interesininkams pritaikyti savo veiklą atitinkamai. Per šį pereinamąjį laikotarpį įmonėms reikės įvertinti savo tiekimo grandinės ir strategijas, norint pasinaudoti mažesnių tarifų pranašumais.
Dabar jau yra sukurti etaloniniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti, kaip veiksmingos yra tarifų priemonės po jų įsigaliojimo, užtikrindami, kad viskas atitiktų mūsų ekonominius tikslus ir tarptautinius įsipareigojimus. Tarifų įsigaliojimo laikas ypač svarbus įvairioms ekonomikos sritims, ypač gamybos įmonėms, kurios priklauso nuo importuojamų žaliavų, bei įmonėms, valdančioms tarptautines tiekimo grandines. Gamyklų vadovai ir logistikos specialistai turėtų nuolat stebėti artėjančius pakeitimus, nes net menkiausios korekcijos gali sutrikdyti gamybos grafikus ar padidinti vežimo išlaidas. Verslo subjektai, tikriausiai, turėtų numatyti laiko peržiūrėti savo dabartines strategijas ir įvertinti, kur reikėtų koreguoti planus, kol situacija dar nėra pernelyg sudėtinga.
Sumažinus Kinijos importo muitus nuo 145% iki vos 30% turi viską bendra su tuo, kas šiuo metu vyksta JAV rinkoje. Nors infliacija vis dar aukšta, o tiekimo grandinės visur išblaškytos, muitų mažinimas atrodo logiškai kaip vienas būdas kompensuoti šias problemas. Tyrimai rodo, kad kai muitai mažėja, importuotojams nereikia mokėti papildomų pinigų, todėl prekės greičiau juda per uostus ir vartotojai parduotuvėse gali išvystyti žemesnes kainas. Atsižvelgiant į BVP skaičius skirtingoms situacijoms, gana aiškiai matyti, kad pašalinus dalį šių apribojimų padeda skatinti bendrą ekonominį augimą. Iš esmės tai logiška, nes verslo įmonės nori išlaikyti stabilumą ir geriau organizuoti operacijas per sienas.
Mokesčių reformų priežastys dažnai turi politinį aspektą, kuris parodo, kaip sudėtingos tampa tarptautinės santykiai, kai JAV formuojamos politikos sprendimai. Sumažinti tarifus prekėms, atvežamoms iš Kinijos, nėra tik ekonomikos, bet ir diplomatinės veiklos bei noro pagerinti tarpusavio šalių santykius klausimas. Analizuojant tai, kas skatina šias politikos pokyčius, atrodo, kad vyksta bandymas pasiekti tam tikrą balansą tarptautinėje prekyboje, vykstant deryboms tarp šalių. Verslo grupės ir lobistai tikrai turi įtakos šiuose mokesčių derybose. Jie reikalauja pakeitimų, kurie suteiktų amerikiečių įmonėms pranašumą konkurencijoje. Šios grupės iš tikrųjų turi nemažą įtaką sprendimams, kuriuos priima pareigūnai, siekdami sukurti palankesnę prekybos aplinką savo šališkoms interesams.
Atsižvelgiant į tai, kaip JAV–Kinijos tarifai pasikeitė nuo maždaug 2018 metų, gauname tikrų užuominų apie tai, kas šiuo metu vyksta su prekybos politika. Tarifai visada buvo skausminga vieta tarp šių dviejų didžiųjų ekonomikų, trikdydami prekybos apimtis ir sukeliant finansinę neapibrėžtį. Kai prieš keletą metų galiojo labai aukšti tarifai, jie praktiškai sugriovė prekybos santykius ir darė sunkesnę įtaką įmonėms, kurios reikalingos prekių, gaminamų Kinijoje. Tačiau tai, ką matome šiuo metu, atrodo kitaip. Atrodo, kad vyriausybė atsitraukia nuo visų tų prekybos blokavimo priemonių ir iš tikrųjų bando palengvinti verslo atlikimą per sienas. Tikslas atrodo gana paprastas – norima pagerinti ekonomikos sąlygas ir užtikrinti sklandžią prekybą. Jie mokosi iš savo pačių klaidų, padarytų anksčiau taikant tarifus, ir bando taikyti švelnesnę, kompromisinę kainų nustatymo politiką importuojamiems prekių. JAV pamažu keičia savo poziciją, o tai gali lemti stabilų bei ilgalaikį prekybos santykių augimą ateityje.
Sumažinus tarifus tarp Amerikos ir Kinijos, galima stipriai pagyvinti prekybą tarp šių dviejų pagrindinių ekonomikų. Kai įmonėms sienoje kyla mažesni kaštai, jos linkusios pervežti daugiau prekių per Ramųjį vandenyną į priekį ir atgal. Tai jau buvo matyta su kitomis šalimis, kai jos sumažino importo mokesčius. Pavyzdžiui, kai Meksika sumažino kai kurias kliūtis pagal NAFTA, prekyba tarp šalių per naktį smarkiai išaugo. Daugelis ekonomistų mano, kad šis tarifų mažinimas greičiausiai palenks svarstykles į tai, kad į JAV bus daugiau Kinijos importo, o tai ilgainiui gali padėti sumažinti mūsų prekybos deficitą su jomis. Įdomu tai, kad tai taip pat atveria duris mažosioms įmonėms abiejose pusėse. Vietinė gamybos įmonė Ohajuje staiga randą naujų rinkų Šanchajuje, o technologijų pradedančioji įmonė Šenzhen gausa prieigą prie klientų visame Vidurio Vakaruose.
Muitų mažinimas paveiks įvairius sektorius skirtingai, ypač technologijų ir gamybos sritis. Technologijų įmonės gali daug laimėti, nes daug jų įrangos yra importuojama iš Kinijos. Nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai ir įvairūs komponentai tampa pigesni sumažinus muitus, o tai reiškia geresnes kainas tiek amerikiečių vartotojams, tiek verslui. Tačiau gamybos sektoriui kyla didesnių iššūkių. Amerikos gamykloms gali prireikti peržiūrėti savo verslo modelius, kai į rinką įsiverž Kinijos prekės žemesnėmis kainomis. Kai kurios technologijų įmonės gali tikėtis tikru augimu, kai kaina mažėja ir vis daugiau žmonių gali sau leisti jų produktus. Tuo tarpu gamybos įmonėms reikės sugalvoti, kaip konkuruoti naujame rinkos kontekste, kai kainos nuolat kinta. Vienos gali investuoti į automatizavimą, kitos gali bandomos specializuotis nišinėse rinkose, kurios vis dar turi pranašumų.
Mokesčių mažinimas daro daugiau, nei tiesiogiai veikia kišenes – jis gali padėti JAV ir Kinijai artimiau priartėti diplomatiškai. Istoriją peržvelgus, kai šalių mokesčiai mažėja, paprastai atsiranda geresni santykiai, nes tai rodo, kad šalys nori dirbti kartu, o ne visą laiką kovoti. Kai kurie analitikai pažymi, kad keičiantis prekybos politikoje taip pat gali sukurti galimybes naujoms partnerystėms. Svarbūs veikėjai Vašingtone ir Pekine turi daugiau kalbėti apie dalykus, kurie svarbūs abiem pusėms. Nors niekas nesitiki, kad viskas būtų ištaisyta per naktį, tai, kad pirmiausia dėmesys skiriamas ekonominei bendradarbiavimui, yra logiška siekiant išspręsti senas diskusijas ir kartu spręsti didesnes pasaulio problemas. Toks požiūris gali sukurti tikrą pagrindą ilgalaikiam ryšiui tarp šių dviejų galingų ekonomikų.
Kai tarifai pradeda mažėti, dažnai pastebime didelius pokyčius gamintojų sprendimuose dėl gamyklų įkūrimo vietų visame pasaulyje. Įmonės dažnai perkelia gamybą iš vienos vietos į kitą tik dėl to, kad sutaupytų tarifų išlaidų. Paimkime pavyzdžiui naujausius prekybos susitarimus tarp Amerikos ir Kinijos. vos tik tarifai sumažėjo, įvairios gamyklos pradėjo persikelti tiek Amerikoje, tiek Kinijoje, kad pasinaudotų pigesnėmis vežimo kainomis. Pramonės ataskaitos rodo, kad šie perkėlimai tikrai daro įtaką rinkos nugalėtojams. Amerikos gamintojai netikėtai susiduria su mažesnėmis išlaidomis, dėl ko jie geriau konkuruoja su kitomis įmonėmis. Tačiau tai, kas vyksta toliau, yra dar įdomesnis procesas. Įmonės privalo iš naujo apgalvoti visą tiekimo grandinės strategiją. Jos praleidžia mėnesius svarstydamos, kaip geriausiai išplėsti operacijas, kad maksimaliai padidintų pelną, kartu užtikrindamos sklandžią veiklą per sienas.
Kai pramonės sektoriai labai priklauso nuo importuojamų medžiagų, muitų mažinimas reiškia didelius išlaidų mažėjimus. Įvertinkite tokius sektorius kaip elektronikos gamyba, automobiliai ir kasdieniniai vartojimo gaminiai – visi šie sektoriai gali sutaupyti lėšų, kai importo mokesčiai mažėja, o tai natūraliai sumažina jų gamybos išlaidas. Paimkime elektronikos verslą kaip pavyzdį. Sumažinus muitus už komponentus, tokius kaip grandinių plokštės ar puslaidininkiai, reikšmingai sumažėtų jų kaina. Įmonės tada gali perleisti šiuos taupymus vartotojams per mažesnes kainas. Pramonės ataskaitos rodo, kad įmonės, kurios pakankamai protingos pasinaudoti šiais muitų mažinimais, dažnai įgyja pranašumą rinkoje. Mažėja prekių kainos, vartotojai perka daugiau, ir netikėtai įmonės rinkos pozicija tampa stipresnė lyginant su konkurentais, kurie prisitaiko lėčiau.
Logistikos ir prekių vežimo įmonės šiuo metu patiria didelių pokyčių dėl naujų tarifų pakeitimų, kurie daro poveikį viskam – nuo vežimo kainų iki kasdieninės veiklos. Kai šie tarifai mažėja, vežimo kaina taip pat linkusi kristi, nes mažėja mokesčių suma. Tai reiškia, kad įmonės tikriausiai vėl ims peržiūrinėti savo logistikos strategijas, kad sutaupytų kuo daugiau lėšų. Kai kurios įmonės gali pakeisti tiekimo maršrutus arba vežimo laiką, kad sutaupytų papildomų pinigų. Pramonės analitikai mano, kad tokia situacija ilgainiui padidins prekių vežimo paklausą, sukurdama tikrą lenktyniavimą tarp skirtingų logistikos įmonių, kurios stengsis siūlyti pigesnes, tačiau patikimas paslaugas, atitinkančias naujus tarifų reikalavimus. Galutinis rezultatas? Galime tikėtis, kad mūsų globalios tiekimo grandinės taps sklandesnės ir greitesnės, o rinkos greičiau reaguos į vartotojų poreikius ir pageidavimus.
Mokesčių mažinimas neša tikrų privalumų vartojimo elektronikos ir buitinių prietaisų gamintojams. Kai šių sričių įmonėms tenka mažiau prekybos barjerų, gamybos išlaidos mažėja, o tai reiškia, kad taupymas perduodamas tiek verslui, tiek ir pirkėjams. Po šių pokyčių turėtų pradėti mažėti prekių lentynos kainos, kas skatins žmones daugiau leisti pinigų ir padės rinkoms išplisti. Tai jau pradeda vykti kai kuriose vietose, kur importo mokesčiai anksčiau buvo labai dideli. Gadgetų, tokių kaip išmanieji telefonai ir išmaniosios televizijos, pardavimų skaičiai auga Pietrytų Azijoje ir Lotynoje Amerikoje. Be papildomų pirkimų, ši tendencija taip pat sukuria naujas galimybes visoje technologijų ekosistemoje. Programinės įrangos kūrėjams reikia vis daugiau platformų, kuriose būtų galima kurti programas, o ekranų skydelių ir elektroninių plokščių gamykloms netikėtai padidėja užsakymų srautas.
Žemesnių tarifų automobilių dalių ir žaliavų kainos galėtų tikrai sustiprinti automobilių pramonę. Plieno ir aliuminio kainos turėtų sumažėti, suteikiant amerikiečių automobilių gamintojams geresnę kainodaros galimybę konkuruojant su užsienio varžovais. Esant pigesnėms įvesties medžiagoms, įmonės galėtų tikrai pagerinti savo pelno ribas. Papildomi pinigų srautai dažnai reinvestuojami į naujas technologijas ar gamybos procesus. Dėl to visa sektoriaus pozicijos globaliai tampa stipresnės. Juk konkurencingumo išlaikymas reiškia prisitaikymą prie vartotojų norų, ypač dabar, kai elektriniai automobiliai ir kitos naujovės keičia rinkos peizažą.