Oro krovos versle 2024 metais įvyko kažkas nuostabaus. Visų tipų krova pasiekė visų laikų aukščiausius rodiklius. Pagal IATA pateiktus skaičius matyti, kad pasaulinė oro krovos paklausa padidėjo 11,3 procento lyginant su praėjusiais metais, pasiekdama rekordinius apie 275 milijardus tonų kilometrų, kuriuos lėktuvai nuvežė ore. Augimą skatino daugybė veiksnių. Elektroninė prekyba toliau klestėjo, o rinkos vis dar atsigaivino po pandemijos apribojimų – vien šie du veiksniai gruodžio mėnesį papildomai padidino krovos judėjimą apie 6,1 procento. Logistikos specialistai mano, kad ši augimo tendencija gali išlaikyti savo pozicijas dar ilgam laikui. Globalinė prekyba lieka stipri, o problemos, veikiančios jūrinę krovą Maros jūros regione, pradėjo spręsti. Nors visada yra baimių, kad politinės situacijos gali paveikti sektorių, dauguma šios srities specialistų optimistiškai vertina artimąją oro krovos ateitį.
Oro krovos įmonės šiuo metu susiduria su sudėtinga užduotimi išlaikyti pusiausvyrą tarp turimos vietos ir klientų paklausos. Talpa išaugo 7,4 % 2024 metais, tačiau vis dar atsilieka nuo paklausos šuolio, todėl apkrovos koeficientas pakilo iki 51,3 %. Daugelis papildomų pajėgų iš tikrųjų atsirado dėl nepakankamai naudojamų krovininių vietų keleiviniuose lėktuvuose, vadinamų pilvo skyriais, kurių skaičius kasmet augo 6,5 %. Visgi dėl realių apribojimų, susijusių su ištekliais ir operacijomis, avialinijos nuolat susiduria su sunkumais prisitaikant prie kintančios paklausos. Kai visam krovimui neužtenka vietos, kainos pradeda kilti pagrindinėse prekybos trasose. Pažvelkite į Azijos–Europos ir vidinės Azijos trasas, kur verslo subjektai moka daugiau dėl paprasčiausiai nepakankamo konteinerių vietų skaičiaus. Svarbu, kad krovininkystės operatoriai toliau tobulintų pasiūlą, kad ji atitiktų klientų lūkesčius, ypač stengiantis išlaikyti konkurencingumą esant siaurų maržų.
2024 metų oro krovos kainų analizė atspindi gana sudėtingą situaciją, kur auganti paklausa susiduria su neprognozuojamais kainų svyravimais. Nors pagal IATA duomenis praėjusiais metais vidutinis pajamų vienetui sumažėjo maždaug 3,7 %, visos krovinio pajamos vis tiek išaugo iki maždaug 149 milijardų JAV dolerių. Šis augimas rodo, kaip sektorius sugebėjo atsigauti finansiškai, nepaisant sunkumų, tokių kaip besitęsiantys geopolitiniai konfliktai ir ribota transportavimo galimybės. Sektoriniai ataskaitų duomenys rodo, kad, atkurdami ekonomiškai šalių pajėgą, bei dėl tokių įvykių kaip neseniai Suezo kanale kilusi laivų eismo blokada, daugelis įmonių pradėjo naudoti oro transportą vietoj jūrinės krovos. Šis poslinkis tikrai daro įtaką kainoms, kurias įmonės nustato prekių vežimui. Nors kelyje buvo numatyti laikini nusileidimai, dauguma logistikos įmonių prisitaikė prie veiklos sąlygų, kad efektyviai susitvarkytų su šiais kintamais kainų reiškiniais. Visiems, kurie dalyvauja šioje veikloje, svarbu stebėti, kaip skirtingos kainodaros strategijos veikia praktikoje, nes rinkos nuolat kinta.
Jūros krovos rinkos 2024 metais vis dar mažėja, taip pat kaip ir keletą metų iš eilės. Pagal pramonės duomenis, rinka faktiškai sumažėjo apie pusę procento praėjusiais metais, daugiausiai dėl pasaulinės ekonomikos problemų ir pasikeitusių žmonių pirkimo įpročių. Laivų vežimo įmonės susiduria su didelėmis sunkumų, ypač todėl, kad laivų eksploatacija brangsta, o klientų poreikiai nuolat kinta. Be to, niekas negali numatyti, kaip klostysis tarptautinė prekyba iš dienos į dieną, todėl planavimas tampa beveik neįmanomas. Logistikos specialistai pažymi, kad investicijos į geresnes technologines priemones ir paslaugų asortimento plėtimas gali padėti įmonėms atsigauti. Nors šiuo metu situacija atrodo nestabili, įmonės, kurios koncentruosis į operacijų pritaikymą, turi didesnes galimybes išgyventi sunkų laikotarpį.
Jūros krovos verslas nuolat koreguoja savo pajėgumą atsižvelgiant į kintančias rinkos sąlygas. Laivų kompanijos šiuo metu atidžiai stebi savo laivyno naudojimą, įsigyjant naujų laivų kai reikia arba parduodant senesnius, kurie jau nebepateisina išlaidų. Šie pakeitimai pastaruoju metu stipriai paveikė pajėgumo tendencijas. Pramonės ataskaitos rodo, kad dauguma laivininkų linkę elgtis atsargiai plečiant laivynus, taip pat kruopščiai valdant laivų išvedimą iš eksploatacijos, kad išlaidos atitiktų faktinį paklausą. Pastaruoju metu taip pat įvyko nemažai susijungimų, kartu su partnerystės sutartimis tarp skirtingų linijų, kurios siekia sumažinti išlaidas ir pagerinti pristatymo laiką klientams. Įmonių valdymo prieinamą vietą tiesiogiai veikia kainas už krovą ir ar konteineriai iš tiesų atvyks laiku. Tai turi svarbią įtaką pelnui visoje sektoriuje ir galiausiai nulemia, ar siuntėjai gaus tai, ko jiems reikia, kai tai būtina.
Jūros krovininių vežimų apimtys 2024 metais išaugo dėl sparčiai augančios elektroninės prekybos. Pramonės duomenys rodo, kad paklausos vežimams padidėjo nemažai, daugiausiai dėl to, kad internetinė prekyba auga nepaprastai sparčiai. Taip pat keičiasi pats vežimo procesas, nes daugelis įmonių dabar koncentruojasi į greitesnį siuntų pristatymą ir protingesnius būdus, kaip valdyti papildomą krovinį. Apžvelgus situaciją, daugelis vežimo įmonių prisitaiko prie e-komercijos poreikių. Vienos įmonės visiškai peržiūri maršrutų planavimą, o kitos investuoja į naujas technologines priemones. Į galvą ateina Amazon ir Alibaba logistikos skyriai, kurie kalbant apie patobulintas sekimo sistemas, užtikrina klientų patenkinimą dėl realaus laiko atnaujinimų. Žvelgiant į ateitį, aišku, kad įmonės, linkusios priimti šiuos skaitmeninius pokyčius, tikriausiai išlaikys stabilų apimčių augimą, kol elektroninė prekyba vis dar valdys, kaip prekės juda per vandenynus.
Kai įmonės lygina oro ir jūros krovos variantus, kaina dažnai tampa pagrindiniu veiksniu, svarstant, kaip greitai reikia pristatyti krovą. Oro krova perveža krovinį daug greičiau nei jūros laivynas, todėl įmonės sutinka mokėti daugiau, nepaisant aukštesnių kainų. Pavyzdžiui, siuntimai iš Kinijos į Los Andželą: oro krova pasiekia per 3–5 dienas, o jūros konteineriai užtrunka nuo 20 iki 40 dienų, priklausomai nuo uosto. Žinoma, šis greitis turi savo kainą. Daugelyje atvejų oro krovos kaina viršija 5 JAV dolerius už kilogramą, kartais net daugiau, tuo tarpu jūros krova yra artimesnė 2 JAV doleriams už kilogramą. Todėl technologijų įmonės, siunčiančios brangius komponentus, arba farmacijos įmonės, vežančios temperatūros jautrias vaistines medžiagas, dažniausiai renkasi lėktuvus. Tačiau kai įmonėms priklauso daug prekių, kurios nereikia pristatyti rytojaus dieną, tokios kaip automobilių dalys ar statybos medžiagos, jos paprastai perjungia į jūros krovą, kad sutaupytų transportavimo išlaidų.
Krovinio vežimo būdo pasirinkimas priklauso nuo krovinio rūšies, ypač lyginant greitai gendantį krovinį su biriu krovininiu vežimu. Prekėms, kurios greitai genda, daugiausiai tinka orlaivių vežimas. Galvokite apie šviežias vaisius, vežamas iš Pietų Amerikos į Europą, arba temperatūros jautrias vaistines medžiagas, kurios per kelias valandas turi pasiekti ligonines. Avialinijos turi specialius šaldymo konteinerius ir pasiruošusius darbuotojus, kurie rūpinasi šiuo jautriu kroviniu. Didesnius daiktus, tokius kaip gamyklų įranga ar statybos medžiagos, dažniausiai veža jūra. Šie daiktai užima per daug vietos ir yra per sunkūs lėktuvams. Jūros krovininkystė gali užtrukti ilgiau, tačiau ilgainiui yra kur kas pigesnė didelėms krovinio apimtims per vandenynus. Dauguma logistikos vadovų pasakys, kad skaičiuoja savaitėmis, kiek produktų reikia pervežti, kokia jų vertė ir kiek jie jautrūs, prieš pasirinkdami transporto būdą. Teisingas pasirinkimas reiškia mažiau sugadintų prekių ir mažesnes bendras išlaidas ilguoju laikotarpiu.
Pasirinkimas tarp oro ir jūros krovininių vežimų labai keičia prekių judėjimo tiekimo grandinėje greitį, o tai daro įtaką bendram patikimumui. Oro krovininiai vežimai greitai pristato prekes, o tai ypač svarbu sparčiai besikeičiančiose rinkose, kur verslo įmonėms reikia greitai papildyti prekių atsargas lentynose. Jūros krovininiai vežimai, žinoma, užtrunka ilgiau, tačiau jie gali pervežti daugiau krovinio ir dažniausiai vyksta pagal reguliarius tvarkos grafikus, kurie palengvina planavimą. Pavyzdžiui, oro transportu krovinys dažniausiai pristatomas per 1–3 dienas, o jūros transportu – nuo 20 iki net 45 dienų, priklausomai nuo maršruto. Šie laiko skirtumai labai veikia atsargų valdymą ir galimybę įgyvendinti tiekimo pagal poreikį sistemas, apie kurias tiek daug kalbama. Daugelis verslo įmonių, kurios rimtai rūpinasi dėl laiku atliktų pristatymų, kai tik įmanoma, renkasi oro krovininius vežimus, ypač jei jų veikla priklauso nuo greito atsakymo laiko. Sprendimų priėmimo procesas paprastai reikalauja peržiūrėti ankstesnius vežimo duomenis ir parinkti tinkamą transporto būdą, atsižvelgiant į faktinę įmonės būtinybę, racionaliai suderinant greitį ir išlaidas.
Kai vertinama orlaivio ir jūrų krovininių vežimų alternatyvos, saugos klausimai ir tai, kaip įmonės valdo rizikas, yra labai svarbūs. Daugelis žmonių laiko orlaivio krovininkystę saugesne parinktimi, nes oro uostuose vykdomi griežti saugos patikros, o kroviniai trumpesnį laiką praleidžia pervežimo metu, todėl sumažėja galimybė, kad krovinys būtų pavogtas ar sugadintas pervežimo metu. Jūrų krovininkystė pasako kitą istoriją. Laivai susiduria su įvairiomis pavojingomis situacijomis – čia gali būti ir piratų atakos, netikėtai pasirodančios audros, o kartais netgi visi konteineriai tiesiog prarandami vandenyno gelmėse. Pažvelgus į statistiką, orlaivio krovininkystė aiškiai laimi pagal mažesnį incidentų skaičių. Tačiau nereikia nepaisyti ir to, ką siūlo jūrų krovininkystė – daugelis laivų linijų siūlo patikimus draudimo variantus, kurie gali apsaugoti nuo didelės finansinės žalos. Praktiška patirtis rodo, kad įmonėms reikia kruopščiai įvertinti, ką jos veža. Aukštos vertės ar jautrūs kroviniai reikalauja papildomos apsaugos nepriklausomai nuo pasirinkto vežimo būdo. Protingos įmonės skiria laiko iš anksto suprasti abi transportavimo rūšis, įvertinant ne tik kainą, bet ir tai, kur faktiškai keliaus prekės bei kokią aplinką jos gali sutikti kelyje.
EN
Karštos naujienos
